- lėbis
- lė́bis sm. (1) 1. smaguriavimas, puota; plg. lėbavimas: Prisikepsim blynų – tai bus lė́bis! Alk. 2. Up laimikis, pasisekimas: Geras lė́bis papuolė Vvr. Mun šiandieną buvo lė́bis – parejau iš Kulių su Rimkale Kl. ^ Sugrobiau lėbį su visu klėbiu (apie mergaitę, susilaukusią vaiko) Ggr. 3. samdiniams duodamas priedas produktais; papildomas atlyginimas: Geras gaspadorius šeimynai užmoka ir įduoda dar lėbį, antpyragį, o paviržį – ko beklausi Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.